30 IAE uždarymo metų

Vyriausybė vakar pritarė Energetikos ministerijos sprendimui, kad iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generalinio direktoriaus pareigų būtų atleistas ilgametis jos vadovas Viktoras Ševaldinas. Jo pareigos pavestos IAE uždarymo priežiūros ekspertų grupės vadovui Osvaldui Čiukšiui, su kuriuo žurnalas „Versus“ kalbėjosi dar sausio viduryje ir tuomet  buvo aptarta Ignalinos atominės elektrinės uždarymo eiga.   

(A. Ufarto nuotr.)

Lietuva pasirinko vieną iš trijų galimų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo scenarijų: elektrinę uždaryti greitai, tai yra per 30 metų, ir su ten dirbusių žmonių pajėgomis. Vienas didžiausių uždarymo uždavinių bus išmontuoti rusiško RBMK tipo reaktorių. Tai − tikras iššūkis, nes tai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje bus atliekama pirmą kartą. Visas kitas darbas − didžiulis logistikos procesas, kurį Lietuvoje organizuos ir prižiūrės Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra. O netrukus ji bus pervadinta į Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūrą. 

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas šiuo metu žmonėms daugiausia asocijuojasi su puikiai viešojoje erdvėje eskaluota data − 2009 metų gruodžio 31 diena, 23.00 valanda, kai buvo sustabdytas antrasis Ignalinos AE blokas. Tačiau iš tikrųjų atominės elektrinės uždarymo darbai jau vyksta apie dešimt metų: nuo 2001−2002-ųjų, kai buvo pradėtas rengti pirmasis elektrinės uždarymo planas, vėliau pradėtos projektuoti radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo aikštelės bei vyko su tuo susijusios statybos.

Skirtumas tik tas, kad iki šiol pradėtus uždarymo darbus daugiausia prižiūrėjo nuo 1982 metų elektrinėje dirbantis IAE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas, o nuo 2010-ųjų sausio 1 dienos elektrinės eksploatavimo nutraukimu rūpinasi kita institucija − Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra. Ji netrukus bus pervadinta į Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūrą. Šiuo metu elektrinėje kuriasi jos uždarymo priežiūros ekspertų grupės vadovas, buvęs diplomatas Osvaldas Čiukšys. Jis taip pat jau buria komandą ir kraustosi gyventi į Visaginą.  

Atominės elektrinės uždarymo darbams iki šiol yra išleista 1,3 mlrd. EUR, o iki visiškos šio proceso pabaigos − 2030 metų − dar prireiks apie 2,4 mlrd. EUR.

„Mes vykdysime priežiūros ir kontrolės funkcijas, nes Energetikos ministerija yra Vilniuje ir negali kiekvieną dieną dirbti šių darbų bei operatyviai spręsti iškilusių klausimų“, − „Versus“ sako Čiukšys. Ir patikslina, kad vienas svarbiausių jo uždavinių − visus darbus sustatyti į labai tikslius laiko rėmus, nes, pavyzdžiui, dabar jau 3 metus vėluoja panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyba, ir tai IAE uždarymo darbams kelia rimtų problemų.

Nebus žmonių iš gatvės

Šiuo metu kuriamas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros padalinys, kurį finansuoja Europos Sąjunga, planuojama suburti iki 15 žmonių komandą.

Jos branduolys bus 2 IAE specialistai, išmanantys atominės elektrinės eksploatavimą ir technologinį procesą, taip pat ten dirbs ir 2 ar 3 patyrę projektų vadybininkai, kurie prižiūrės po keletą svarbiausių uždarymo projektų. Taip pat jie užtikrins ilgalaikį planavimą ir kontroliuos, kad būtų laikomasi uždarymo planų. Agentūra turės ir savo teisininką. Be to, planuojama, kad jau šiemet naujoji priežiūros institucija savo žinion perims ir viešuosius ryšius tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Pasak pašnekovo, tam, kad „būtų kuo mažiau iki šiol vykusio politikavimo IAE uždarymo tema. O visas procesas taptų skaidrus ir viešas“.

„Neimsime žmonių iš gatvės, nes neturime laiko mokytis“, − informuoja Čiukšys. Beje, prieš užimant šias pareigas, jam teko savaitę kitą pasikartoti branduolinės fizikos pradžiamokslį. Be to, savo darbo sutartyje agentūroje jis įsipareigojo dirbti mažiausiai 5 metus ir perimti kitų šalių praktiką.

Liūto darbų dalis − lietuviams

IAE eksploatavimo nutraukimo projektas turės būti baigtas 2029 metais.

„Mano prioritetas dabar yra 2−3 dideli projektai, pirmiausia B1 ir B2/3/4: tai panaudoto branduolinio kuro saugykla ir branduolinių atliekų tvarkymo kompleksas. Nuo jų labai priklauso kiti darbai, visas darbų grafikas, todėl jie turi būti sustatyti į konkrečius laiko rėmus ir baigti bei sėkmingai pradėti eksploatuoti“, − prioritetus nurodo Ignalinos Atominės Elektrinės uždarymo priežiūros ekspertų grupės vadovas Osvaldas Čiukšys

„Manau, kad tais metais šalia jau stovės naujoji elektrinė, dalis senosios elektrinės pastatų bus išlikę, ir juose sėkmingai darbuosis investuotojai. Dalis bus panaudota naujosios atominės elektrinės reikmėms, o kitur bus tiesiog žemė arba išlikę pamatai“, − visiškai uždarytos IAE vaizdą piešia Čiukšys. Tačiau iki tokio rezultato − dar dešimtmečiai, o dabar jis rankoves raitojasi didiesiems darbams.  

Jiems vykdyti kiekvienu atveju bus rengiami tarptautiniai konkursai, o iš potencialių dalyvių, ko gero dažniausiai − konsorciumų, bus reikalaujama ir ekspertų išmanymo, ir praktinės patirties, ir patikimų įrangos tiekėjų. Planuojama, kad visus darbus turėtų atlikti didelės inžinerinės bendrovės, turinčios patirties branduolinės energetikos srityje ar tiesiog energetikos srityje su vietiniais subrangovais.

„Didžiąją dalį darbų, uždarant IAE, turėtų atlikti lietuviai, įskaitant dabartinius elektrinės darbuotojus“, − informuoja Čiukšys. 2010 metų pradžioje uždaromoje elektrinėje tebedirbo daugiau nei 2 300 žmonių, metų pabaigoje jų turėtų likti apie 1 900. Vėliau žmonių skaičius bus dar mažinamas, tačiau jau ne taip drastiškai. Šiuo metu atleidžiami darbuotojai yra apsaugoti specialiu socialinių garantijų įstatymu, todėl jie gauna pakankamai dideles išmokas. Daliai darbuotojų tiesiog sunku užimti vietą vykdant uždarymo darbus: jie negalės visavertiškai prisidėti prie atominės elektrinės, kurioje darbavosi didžiąją dalį savo gyvenimo, griovimo.  

Didieji darbai

Pristatydamas IAE uždarymo darbus, Čiukšys, remdamasis užsienio šalių patirtimi, nurodo, kad tai bus „didelis logistikos procesas su tam tikrais licencijavimo elementais“. Jį ir teks valdyti jo vadovaujamai agentūrai. Branduolinės fizikos žinių, kai uždaroma elektrinė, reikia vis mažiau ir mažiau, nes vis mažės reikalavimai branduolinei saugai.

Pirmajame darbų etape bus iškraunamos panaudoto branduolinio kuro kasetės iš neseniai sustabdyto antrojo reaktoriaus. Iš 2004 metų pabaigoje sustabdyto pirmojo reaktoriaus kuras jau visiškai iškrautas ir perkeltas į panaudoto kuro baseinus. Šiuose baseinuose kuro kasetės turi išbūti ne trumpiau kaip 5 metus.

„Kai kurias iš baseino jau būtų galima ištraukti, supjaustyti ir įdėti į konteinerį. Deja, nėra saugyklos, kurioje būtų galima šį konteinerį saugoti. Ją statanti Vokietijos bendrovė „Nukem Technologies“ vėluoja kelerius metus. Dabar jai nustatytas laikas yra 2011 metų kovo 28 diena“, − sako Čiukšys. Tai reiškia, kad 2011 metais prasidės ir realus antrojo reaktoriaus iškrovimas. Tam prireiks dvejų trejų metų. O kai kiekviena kuro kasetė, kurių yra 18 tūkst., bus patalpinta į kuro baseinus, įskaitant ir 14 pažeistų, tada ir baigsis pirmasis rimtas IAE uždarymo etapas. Tai bus 2015−2016 metais.

Antrajame etape, kurio dalis darbų jau bus pradėta per pirmąjį etapą, kuras bus kraunamas į konteinerius ir vežamas į saugyklas, bus išmontuojamos nereikalingos ventiliavimo ar palaikymo sistemos, turbinų salės įrenginiai. Tai yra tos sistemos, kurios nedaro poveikio branduolinei saugai. Šiems darbams vykdyti jau yra suburtos komandos ir perkami įrankiai.

„Iš šių darbų turėsime finansinės naudos, nes kai kurias medžiagas, kaip antai metalą ar sutrupintą betoną, parduosime“, − pasakoja Čiukšys.

O štai seismologinės stebėjimo stotys, kai kurie pagalbiniai pastatai − katilinės, šiluminiai mazgai − bus perleisti naujajai atominei elektrinei. Dalis infrastruktūros, pavyzdžiui, visos saugyklos, kurį laiką bus naudojamos bendrai.

„Minėtieji pastatai ir kita infrastruktūra bus Lietuvos valstybės įnašas į naujosios atominės elektrinės projektą“, − nurodo Čiukšys. Visos Ignalinos atominės elektrinės materialinės vertybės yra įkainotos 2 mlrd. Lt.

„Būtų gerai, jeigu mums į elektrinės teritoriją pavyktų pritraukti vieną kitą investuotoją, kurio veiklai reikia daug elektros energijos. Mat kai kurių patalpų būklė gera, todėl jos gali būti naudojamos verslui plėtoti. O specialistų elektrinėje taip pat yra“, − sako Ignalinos Atominės Elektrinės uždarymo priežiūros ekspertų grupės vadovas Osvaldas Čiukšys.

Į trečiąjį darbų etapą atominė elektrinė jau įžengs su patuštėjusia turbinų sale, dalimi nugriautų nenaudojamų pastatų. Šiame etape vyks galutinis reaktorių išmontavimas. Tai bus svarbus etapas, nes iki šiol pasaulyje nėra efektyvios technologijos, kuri leistų nukenksminti ir perdirbti grafitinių reaktorių grafitinį klojinį.

„Dabar planuojama, kad 2020 metais vyks pagrindinių pastatų ardymas. Tačiau visus išvardytus darbus ar jų etapus gali koreguoti naujos atominės elektrinės statyba, kuriai nevalia pakenkti“, − pažymi Čiukšys.

Kuo greičiau, nežiūrint į darbų planą, bus siekiama atsikratyti pagalbinių cechų, sandėlių. Tai yra patalpų, kurioms reikalinga elektros energija. Nes tik jai pirkti elektrinė per metus gali išleisti 50−70 mln. Lt. Kita vertus, kol antrajame reaktoriuje yra branduolinio kuro kasetės, jame turi veikti beveik visos palaikymo sistemos. Jį prižiūri beveik tiek pat žmonių, todėl daug šiame etape nesutaupysi.

Tačiau jau yra paruošti konkretūs projektai, dėl kurių bus optimizuotos šildymo ir kitos energijos išlaidos, taip pat atsisakyta įmonei nereikalingų pastatų ir nebūdingų veiklų.

„Būtų gerai, jeigu mums į elektrinės teritoriją pavyktų pritraukti vieną kitą investuotoją, kurio veiklai reikia daug elektros energijos. Mat kai kurių patalpų būklė gera, todėl jos gali būti naudojamos verslui plėtoti. O specialistų elektrinėje taip pat yra“, − sako Čiukšys.

Jis skaičiuoja, kad naujam finansiniam laikotarpiui, kuris ES prasidės nuo 2013 metų, Lietuva einamosioms išlaidoms, susijusioms su IAE uždarymu, turėtų prašyti apie 100−120 mln. EUR per metus.

„Su Briuseliu planuojame derėtis ir dėl kito svarbaus dalyko: kas mokės už branduolinių atliekų laikymą ir saugyklų eksploatavimą? Nes statomos branduolinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugyklos bus perduotos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūrai“, − pasakoja Čiukšys. Jis neabejoja, kad jeigu Lietuvai per artimiausius 2−3 metus pavyks sparčiai pasistūmėti į priekį su uždarymo darbais, pasiekti, kad procesas būtų kontroliuojamas ir skaidrus, tai ES gana noriai suteiks finansavimą, pagrįstą rimtais argumentais ir skaičiavimais.

„Dabar Europos Komisiją pasiekia žinios ir apie neefektyvų bei neskaidrų pinigų panaudojimą“, − neslepia Čiukšys.

Vokiečių pamokos

Netrukus Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros atstovai planuoja vykti į Didžiąją Britaniją, kurioje yra sustabdyti ir bandyti išmontuoti grafitiniai reaktoriai.

„Šių atominių elektrinių uždarymo darbams vadovauja panaši į mūsų agentūra, todėl mums rūpi išsiaiškinti, kaip jiems pavyko organizuoti uždarymo darbus ir susitvarkyti su grafito klojiniu“, − informuoja Čiukšys. Jei jis tik bus supjaustytas ir padėtas saugoti į kitą vietą, anot pašnekovo, iš tokio sprendimo naudos nedaug. Japonai yra sugalvoję, kaip jį sudeginti, amerikiečiai siūlo smulkinti pačiame reaktoriuje, dar klojinio neiškrovus, o tada įsiurbti ir suslėgti į specialius konteinerius. Su savo veikiančiais RBMK reaktoriais anksčiau ar vėliau turės susitvarkyti ir rusai, tad jų sprendimai lietuviams taip pat bus įdomūs.

O štai iš aplankytos ir baigiamos uždaryti Greifsvaldo AE Vokietijoje lietuviai gali pasimokyti, ko nereikia daryti arba kaip nereikia daryti, organizuojant uždarymo darbus. Vokiečiai šią elektrinę uždarinėja nuo 1990 metų ir turi baigti 2012−2013 metais.

Ant jūros kranto stūksanti Greifsvaldo AE, kaip įmonė, šiuo metu reorganizuojama į tris dalis. Pirmoji − tai nekilnojamojo turto valdymo grupė, nes elektrinės teritorijoje dirba nemažai investuotojų. Pavyzdžiui, turbinų salėje yra surenkami laivai ir jūriniai kranai. Kitame ceche laivo dalys dengiamos antikorozine danga. Antrojoje įmonės dalyje perdirbamos ir saugojamos atliekos. Čia tvarkomos ne tik šios, bet ir kitų Vokietijoje uždaromų elektrinių atliekos. Trečioji įmonės dalis vykdo tarptautinius projektus. Pavyzdžiui, dalyvauja Rusijos atominių povandeninių laivų reaktorių išmontavimo projektuose, savo paslaugas dabar siūlo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams atlikti. 

„Greifsvaldo patirtis rodo, kad pagrindinės klaidos pradedamos daryti per didžiuosius išmontavimo darbus. Tada susidaro dideli srautai atliekų. Pastarąsias reikia rūšiuoti, nukenksminti, apdoroti ir perdirbti. Kai tokių atliekų staiga randasi labai daug, trūksta buferinių ir tarpinių saugyklų bei patalpų, sušlubuoja visa įmonės logistika“, − vokiečių klaidas nurodo Čiukšys. Vokietijoje jis dar domėjosi, kaip buvo kuriamos įrankių, naudojamų per visą atominės elektrinės uždarymą, valdymo sistemos. Išmontuojant reikia nemažai specifinių įrankių, pavyzdžiui, brangių deimantinių pjūklų, įvairių siurblių, grąžtų − skirtingos paskirties įrankių arsenalo. Jų apskaitos sistema turi būti sutvarkyta taip, kad juos galėtų naudoti visi elektrinės padaliniai numatytu laiku, ir kad jie visada būtų geros būklės, kai reikia − atnaujinami, o kai yra poreikis − net ir mokoma su jais dirbti.

Vadybos srityje vokiečiai padarė panašių klaidų, kurios jau juntamos ir Lietuvoje.

„Kol AE uždarymui nepradėjo vadovauti vadybininkai iš šalies, darbai vėlavo, nes, anot jų, iš ten dirbusių žmonių neįmanoma reikalauti, kad jie savo rankomis pasmaugtų savo kūdikį. Todėl geriausias kelias − kai planuoti uždarymo darbų ir kontroliuoti, kad šie darbai būtų atlikti pagal grafiką ir su mažiausiomis sąnaudomis, ateina žmonės, nejaučiantys nostalgijos ar gailesčio įprastu režimu dirbusiai elektrinei“, − šypsosi Čiukšys. Pasak jo, vokiečiams uždarant elektrinę lengviau yra tik tai, kad šį projektą vokiečiai finansuoja patys, todėl, kaip panaudojamos lėšos, Vokietijos finansų ministerijoje prižiūri tik vienas žmogus. O Lietuvoje procedūros ir finansavimo sistema yra labai komplikuota. 

IAE statistika

* 1983 metais buvo paleistas pirmasis IAE blokas, o 1987 metais − antrasis.

* Tarptautinė bendruomenė pritarė, kad RMBK tipo reaktoriaus eksploatavimas kelia riziką, nes neturi tokio apsauginio gaubto, kaip šiuolaikiškos kitų tipų atominės elektrinės.

* 1999 metais Seime nuspręsta, kad pirmasis Ignalinos AE reaktorius bus sustabdytas iki 2005 metų.

* 2000 metais Seimas priėmė „Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą“.

* 2001 metais buvo priimta IAE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa.

* 2005 metų vasario 2 dieną buvo patvirtinta atnaujinta IAE pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo nutraukimo programa.

* 2002 metais Lietuvos Vyriausybė nutarė, kad Ignalinos atominė elektrinė pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimą planuoja ir vykdo nedelstinai išmontuojant.

* 2004 metų gruodžio 31dieną, 20.02 valandą, Ignalinos AE sustabdė pirmąjį energetinį bloką.

* 2002 metais atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 metais.

* 2005 metais patvirtintas Galutinis eksploatavimo nutraukimo planas. Pagal jame pateiktą strategiją yra planuojami eksploatavimo nutraukimo darbai ir projektai.

* 2009 metais gruodžio 31 dieną, 23.00 valandą, sustabdytas antrasis IAE reaktorius.

Šaltinis: IAE

Eksploatacijos nutraukimo projektai:

1. Nauja RBMK panaudoto branduolinio kuro kasečių iš pirmojo ir antrojo IAE blokų laikinoji saugykla (projektas B1). 

2. Medžiagų radioaktyvumo (nebekontroliuojamieji lygiai) matavimo įrenginiai (MRMĮ) (projektas B10).

3. Kompiuterizuota eksploatavimo nutraukimo duomenų bazė ir valdymo sistema (projektas B17). 

4. Trumpaamžių, labai mažo aktyvumo atliekų Landfill tipo kapinynas (projektas B19). 

5. Naujas kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (projektas B2/3/4). 

6. Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimas paviršiniame kapinyne (projektas B25). 

7. IAE pastatų šildymo sistemos modernizavimas (projektas B5-5). 

8. IAE pirmojo bloko 117/1 pastato įrangos deaktyvavimo ir išmontavimo projektas (projektas B9-0). 

9. IAE pirmojo bloko G1 pastato įrangos deaktyvavimo ir išmontavimo projektas (projektas B9-1). 

10. IAE V1 bloko įrangos išmontavimo ir deaktyvavimo projekto rengimas (projektas B9-2). 

Šaltinis: IAE